LT
Menu

Ką reikia žinoti, jei į jūsų būstą nukristų dronas

Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai ir bepiločių orlaivių (dronų) technologijų plėtra atsinešė naujų rizikų ir klausimų. Spaudoje aptariami per visą Vilnių praskridęs ir Gaižiūnų poligone nukritęs neaiškios kilmės ir paskirties dronas (galimai „Gerbera“), verčia gyventojus susimąstyti: kaip būtų su būsto draudimu, jei toks aparatas užkristų ant namo ar įskristų pro buto langą? Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką numato Lietuvos draudimo bendrovės ir į ką turėtumėte atkreipti dėmesį.

Kada drono kritimas laikomas draudžiamuoju įvykiu?

Visi pagrindiniai Lietuvoje veikiantys draudikai – Lietuvos draudimas, ERGO, Balcia, BTA, Compensa ir Gjensidige – savo būsto draudimo taisyklėse prie ugnies rizikos priskiria „valdomo skraidymo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimą“:

  • Lietuvos draudimas taisyklėse ši rizika paaiškinama kaip valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomo) skraidymo aparato, jo dalių ar tuo aparatu gabenamų krovinių atsitrenkimas į judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais;
  • Balcia formuluotė: „Orlaivio, jo dalių ar krovinio kritimas“ – tai tiesioginis pilotuojamo ar nepilotuojamo orlaivio, jo dalių ar krovinio kritimas;
  • ERGO taisyklėse nurodyta: „valdomų skraidančių aparatų, jų dalių ar krovinių užkritimas“;
  • BTA apibrėžia: „Valdomo skraidymo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimas ant apdrausto turto“.

Taigi, visų bendrovių taisyklėse ši rizika laikoma standartiniu draudžiamuoju įvykiu, todėl jos papildomai įtraukti nereikia.

Tai reiškia, kad jeigu kaimyno valdoma bepiločio skraidyklė ar modelinis lėktuvas netikėtai nukristų ant jūsų stogo, lango ar balkono, būsto draudimas padengtų remonto išlaidas.

Karo ir terorizmo išimtys – kur baigiasi atsakomybės riba?

Visos minėtos draudimo bendrovės vieningai taiko apribojimus žalos atlyginimui, jei įvykis susijęs su karo veiksmais, invazija, pilietiniu karu, masiniais neramumais ar teroristiniais išpuoliais. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad draudimo išmoka nemokama, kai žala atsirado dėl karo, pučo, riaušių ar teroro akto. BTA savo taisyklėse pažymi, kad nuostoliai, susiję su karinėmis operacijomis, invazija, pilietiniu karu ar terorizmu, nėra atlyginami. ERGO išimtys dar kartą pabrėžia, jog draudimas negalioja net ir netiesiogiai dėl karo ar teroristinių veiksmų kilusiems nuostoliams.

Praktiškai tai reiškia, kad jeigu dronas yra karinės paskirties ir jo kritimas pripažįstamas karo ar teroro akto pasekme, draudimo bendrovė turi teisę atsisakyti mokėti išmoką. Toks atvejis būtų, jeigu, pavyzdžiui, į jūsų namą pataikytų bepiločio orlaivio „Shahed“, naudojamo karo veiksmams, dalis. O jei aparato paskirtis neaiški (kaip minėta „Gerbera“), sprendimą, ar tai laikyti draudiminiu įvykiu, priims draudikas, remdamasis oficialiomis institucijų išvadomis.

Ką daryti, jei ant jūsų būsto nukrito dronas?

Pirmiausia – rūpinkitės savo ir artimųjų saugumu. Nesvarbu, ar aparatas panašus į žaislinį droną, ar įtartiną skraidantį objektą, svarbiausia elgtis pagal ekstremalioms situacijoms taikomas taisykles:

  • Saugokite gyvybę. Jei esate viduje ir pro langą matote artėjantį ar jau nukritusį droną, neatidarinėkite langų, nenueikite prie kritimo vietos. Jeigu esate lauke, atsitraukite kuo toliau ir perspėkite kitus. Jei yra sužalotų žmonių, pasirūpinkite jais ir laikykitės pirmosios pagalbos principų.
  • Skambinkite numeriu 112. Nedelsdami praneškite Bendrosios pagalbos centrui, trumpai apibūdinkite situaciją ir tikslią vietą. Vykdykite dispečerio nurodymus – tai padės koordinuoti gelbėjimo darbus ir užkirsti kelią didesnei žalai.
  • Neliesti nuolaužų. Kritęs dronas gali būti pavojingas: jo viduje gali būti nesprogusių elementų, degių medžiagų ar elektronikos, kuri gali kibirkščiuoti. Nelieskite ir neneškite nuolaužų, nelieskite laidų ar kitų dalių. Palikite teritoriją ramiai, kad tarnybos galėtų ją apžiūrėti.
  • Fiksuoti tik tuomet, kai saugu. Kai gaisrininkai ar kitos tarnybos patvirtins, kad teritorija saugi, galite padaryti nuotraukų ar filmuotų kadrų, kurie vėliau gali praversti bendraujant su draudimo bendrove. Svarbiausia, kad fiksavimas vyktų tik tuomet, kai nėra pavojaus jums ar kitiems.
  • Jei matote artėjantį droną ir nežinote jo paskirties, likite saugioje vietoje. Nesiartinkite ar nebandykite sugauti aparato, nes jo kritimo trajektorijos neįmanoma tiksliai prognozuoti. Patalpos viduje saugiau yra toliau nuo langų, o  lauke – kuo toliau nuo pastatų, medžių ir elektros linijų.

Šie veiksmai leis išvengti papildomų sužalojimų ir padės institucijoms greičiau įvertinti situaciją. Tik tuomet, kai išvengiate pavojaus ir užtikrinate savo saugumą, galėsite pradėti žalos fiksavimą draudimo tikslais.

Draudimo taisykles gali tekti tikslinti?

Dronų technologijos vystosi greičiau, nei spėja prisitaikyti draudimo taisyklės. Dar prieš kelerius metus daugelyje polisų buvo įvardijamas tik „orlaivio nukritimas“ numatant kad tai tiesiogiai pilotuojamas orlaivis,  o dabar atsiranda vis daugiau ir įvairesnių dronų bei skraidančių aparatų. Atsižvelgiant į tai, kad neaiškios paskirties dronai gali pasiekti mūsų teritoriją net ne karo sąlygomis (pavyzdžiui, iš kitos valstybės paleistas aparatas nukrypsta nuo kurso), tikėtina, jog draudikams ateityje reikės detaliau reglamentuoti, kada bepiločio kritimas pripažįstamas kariniu incidentu, o kada – apdraustu nelaimingu atsitikimu.

Siūlome atkreipti dėmesį, kad orlaivio ar jo dalių kritimas ne be reikalo priskiriamas ugnies rizikai. Ši rizika apima įvykius, kurie įvyksta retai (gaisras, sprogimas), bet dažniausiai jų pasekmės būna skaudžios, o žala labai didelė. Todėl nors orlaivio atsitrenkimo rizika išlieka labai menka, tačiau būsto draudimas tam ir yra, kad jei kas atsitiktų –  gautumėt realią pagalbą.

Daugiau naujienų