LT
Menu

Kaip apsaugoti būstą nuo liūčių ir audrų: patarimai visai vasarai

Birželio pradžioje per Lietuvą viena po kitos praūžė audros: Kaune vėjas plėšė namų stogus ir vartė medžius, o šalyje siautė net keli viesulai. Daugiausiai žalos gyventojų turtui teko Kauno rajonui ir Kazlų Rūdos savivaldybei — vien šios audros padariniams kompensuoti „Lietuvos draudimas” rezervavo sumą, artėjančią prie 200 tūkst. eurų. Ir tai greičiausiai ne paskutinis kartas šią vasarą: meteorologai prognozuoja vieną neramiausių vasarą per pastaraisius metus — su staigiomis liūtimis, perkūnijomis, škvalais ir pavojingais vėjais

Namo draudimas

Gera žinia ta, kad dažniausiai žalos galima išvengti paprastomis priemonėmis. Šiame straipsnyje — ką padaryti dabar ir ko laikytis visą vasarą, kad liūtis ar audra neatpūstų jūsų namams brangaus remonto.

Kodėl verta ruoštis: žalos dažnesnės, nei atrodo

Stichiniai reiškiniai daugeliui vis dar atrodo kaip retos išimtys, bet draudikų duomenys rodo kitką. Pagal  „Lietuvos draudimas” statistiką, nuostolių dėl gamtos jėgų sparčiai daugėja — ir skaičiumi, ir dydžiu: jei anksčiau per visus metus būdavo fiksuojama iki 2 mln. eurų žalų dėl gamtos reiškinių, tai šiandien panašaus masto nuostoliai gali susidaryti vos per vieną savaitgalį. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūtį per Lietuvą praūžusi audra gyventojams sukėlė beveik 10 mln. eurų nuostolių per vieną savaitgalį.

Svarbiausia — didžiausia rizika tenka būtent gyventojų namams: anot „Lietuvos draudimo”, net dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai.

Tad ruoštis verta ne „kažkada”, o jau dabar, nelaukiant kitos liūties.

Kokią žalą dažniausiai padaro vasaros audros

Draudimo ekspertai vardija dažniausius vasaros stichijų padarinius — verta žinoti, ko saugotis:

  • Vėjas laužo medžius ir varto kieme paliktus daiktus: lauko baldus, skėčius, kepsnines, pavėsines, batutus.
  • Sugadinami pastatų stogai ir sienos, išdaužomi langai, šiltnamiai, saulės elektrinės.
  • Vanduo prabėga per nesandarias pastatų jungtis ir stogo plyšius, apsemia turtą bei buitinę techniką.
  • Žaibavimas sukelia įtampos svyravimus, dėl kurių genda elektronika, televizoriai, modemai ir buitiniai prietaisai.

Prevencija: ką patikrinti ir padaryti

Stogas ir lietvamzdžiai

  • Išvalykite lietvamzdžius ir latakus nuo lapų bei sąnašų — užsikimšę jie verčia vandenį per kraštus prie pamatų ir po stogu.
  • Apžiūrėkite stogo dangą: pažeistos ar atsilaisvinusios čerpės bei lakštai per liūtį praleidžia vandenį, o per audrą nuplėšiami pirmiausia.

Rūsys ir cokolinis aukštas

  • Patikrinkite, ar gerai sandarūs rūsio langeliai ir vėdinimo angos.
  • Nelaikykite vertingų daiktų tiesiai ant grindų — pakelkite ant lentynų ar palečių.
  • Jei rūsį kartkartėmis užlieja, apsvarstykite drenažo siurblį.

Aplinka aplink namą

  • Pasirūpinkite, kad žemės paviršius prie namo būtų pakreiptas į išorę, ne link pamatų.
  • Patikrinkite, ar lietaus vandens surinkimo ir drenažo sistema nukreipia vandenį tolyn nuo pastato.
  • Apkarpykite arti namo augančias ar pažeistas medžių šakas — per audrą nuvirtęs medis yra viena dažniausių rimtos žalos priežasčių.

Prieš pat audrą

  • Suneškite į vidų arba pritvirtinkite lauko baldus, batutus, skėčius, šiukšlių konteinerius — stiprus vėjas gali ne tik juos sugadinti, bet ir jais apgadinti pastatą, išdaužti stiklus.
  • Uždarykite langus, stoglangius ir šiltnamių angas.

Elektronika ir žaibai

  • Brangią techniką junkite per apsaugą nuo viršįtampių arba per audrą ištraukite iš elektros tinklo. Žaibo iškrovos dažnai sugadina būtent buitinę techniką, elektroniką ir signalizacijos sistemas.

Jei išvykstate atostogų

  • Vasarą namai neretai lieka tušti po kelias savaites. Prieš išvykdami užsukite pagrindinį vandens vožtuvą, atjunkite nereikalingą techniką ir paprašykite kaimynų užmesti akį į būstą po didesnės liūties.

Kai prevencijos nepakanka

Prevencija smarkiai sumažina riziką, bet kai kurių dalykų nesustabdo — viesulo, žaibo ar staigaus potvynio neišvengsite vien išvalę lietvamzdžius. Būtent tuomet padeda būsto draudimas: jis atlygina nuostolius, kai namui pakenkia potvynis, audra, žaibas ar kitos gamtos stichijos.

Vis dėlto dalis gyventojų lieka be apsaugos — „Lietuvos draudimo” apklausa parodė, kad 28 proc. nuosavą būstą turinčių žmonių jo nėra apsidraudę. Jei dar neturite apsaugos arba nesate tikri, ką dengia jūsų polisas, verta palyginti kelių draudikų būsto draudimo pasiūlymus — taip iškart matysite, kas draudžiama ir kiek tai kainuoja.

Jei žala jau įvyko

  • Pirmiausia pasirūpinkite saugumu ir, jei reikia, iškvieskite avarines tarnybas; jei galite — stenkitės mažinti tolesnį nuostolį.
  • Užfiksuokite žalą nuotraukomis ir vaizdo įrašais dar prieš pradėdami tvarkytis.
  • Kuo greičiau kreipkitės į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
  • Neišmeskite sugadintų daiktų, kol draudikas jų neapžiūrėjo arba nedavė sutikimo.

Turintiems polisą tokia žala dažniausiai atlyginama; neturintiems — tai dažnai brangi pamoka. Apsisaugoti paprasčiau, nei atrodo: būsto draudimo pasiūlymą galima palyginti ir įsigyti internetu.

Trumpai

  • Liūtys ir audros Lietuvoje dažnėja, o kartu auga ir žala turtui.
  • Didžiosios dalies nuostolių galima išvengti imantis paprastų prevencijos veiksmų: švarūs lietvamzdžiai, tvarkingas stogas, sandarus rūsys, pritvirtinti lauko daiktai, apsauga nuo viršįtampių.
  • Tai, ko prevencija nesustabdo, padengia būsto draudimas — pasitikrinkite savo apsaugą jau dabar.
  • Taip pat skaitykite

Nauja realybė būsto draudimo rinkoje: politinio pobūdžio konfliktų rizikos iš išimčių sąrašo keliasi į standartines sąlygas

Ergo įlipo į interaktyvių nuotraukų pateikimo su DI traukinį, bet ten dar ne visi draudikai

All-inclusive Turkijoje: klaidinga saugumo iliuzija ir kelionių draudimo būtinybė

Balcia dar kartą pagerino Kasko draudimo taisykles

Gjensidige pasiūlymai Lietuvoje išnyksta – siūlys Ergo draudimą

Kiek kainuoja draudimas jaunam vairuotojui?

Daugiau naujienų