Ne tik nuplėšti namų stogai - audros Lietuvoje vis dažniau niokoja ir automobilius
Po stipresnių audrų draudikai jau skaičiuoja šimtus apgadintų automobilių ir milijoninius nuostolius. Todėl gamtos jėgų rizika KASKO draudime iš papildomos apsaugos vis labiau tampa viena svarbiausių jo dalių.
Per daugiau kaip 30 metų darbo draudimo rinkoje teko matyti, kaip keičiasi ir pačios rizikos, ir mūsų požiūris į jas. Anksčiau Lietuvoje audra draudimo prasme dažniausiai buvo siejama su gyventojų turtu: nuplėštu namo stogu, išdaužtais langais, užlietu rūsiu ar ant pastato užvirtusiu medžiu.
Automobilių žalos po audros nesulaukdavo išskirtinio dėmesio ir buvo suvokiamos kaip pavienės ar atsitiktinės.
Pastarųjų metų audros šį vaizdą keičia. Po stipresnių stichijų draudikai vis dažniau skelbia ne apie pavienius, o apie šimtus apgadintų automobilių. Krentantys medžiai ir šakos, kruša, vėjo pakelti daiktai, staigūs užliejimai – gamtos jėgos tampa visiškai realia automobilio sugadinimo priežastimi.
Per vieną audrą – šimtai apgadintų automobilių
Vienas ryškiausių pavyzdžių – 2023 m. rugpjūčio audros. BTA skelbė gavusi 235 pranešimus apie sugadintas transporto priemones, o bendra joms padaryta žala siekė apie 650 tūkst. eurų. Beveik visi šie atvejai buvo susiję su kruša: išdaužyti stiklai, sulamdyti variklių dangčiai ir stogai. Taip pat registruota nemažai ant automobilių užvirtusių medžių ir šakų.
Tos pačios 2023 m. rugpjūčio audros apskritai buvo išskirtinės Lietuvos draudimo rinkai. „Lietuvos draudimas“ skelbė, kad bendrovės klientų – gyventojų ir verslo – nuostoliai dėl dviejų rugpjūčio audrų periodų priartėjo prie 10 mln. eurų, o vėliau bendras nuostolis buvo vertinamas maždaug 11 mln. eurų. Medžiai griuvo ir ant pastatų, ir ant transporto priemonių, kruša niokojo tiek stogus ir fasadus, tiek automobilius.
2024 m. liepos 28–29 d. Lietuvą užklupusi stichija vėl priminė, kokie ekstremalūs gali būti vasaros orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba katastrofinį lietų tuomet užfiksavo penkiose meteorologijos stotyse. Telšiuose per ne daugiau kaip 12 valandų iškrito net 110,1 mm kritulių, o Šiauliuose ir Mažeikiuose tokio masto lietus iki tol apskritai nebuvo registruotas.
O 2026 m. rugpjūčio 22-osios audra pateikė dar vieną labai aiškų pavyzdį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pavojingas arba stipresnis vėjas tą dieną buvo užfiksuotas visose vėjo parametrus matuojančiose Lietuvos meteorologijos stotyse, o Ventėje gūsiai pasiekė 33,1 m/s. Pagal nuo 1970 m. turimus duomenis tai buvo vienintelė vasaros audra, kai toks vėjas registruotas visose šiose stotyse.
Vos per kelias dienas „Lietuvos draudimas“ po šios audros gavo daugiau kaip 4,6 tūkst. pranešimų apie žalas, kurių preliminari vertė pasiekė 3,6 mln. eurų. Vėliau bendrovė paskelbė, kad daugiau kaip 200 kreipinių buvo susiję būtent su apgadintomis transporto priemonėmis.
BTA po tos pačios audros jau pirmą darbo dieną buvo užregistravusi apie 100 KASKO žalų. Įdomi detalė – nors automobilių žalų buvo gerokai mažiau nei gyventojų turto žalų, abiem grupėms rezervuotos sumos tuo metu buvo panašios. Tai gerai parodo, kad vieno automobilio apgadinimo kaina gali būti labai didelė.
Audra automobilio nesirenka
Eismo įvykių riziką labai stipriai lemia pats vairuotojas, jo patirtis, automobilio naudojimas, nuvažiuojamas atstumas ir daugybė kitų individualių aplinkybių.
Gamtos jėgų rizika kitokia.
Krušai nesvarbu, ar aikštelėje stovi mažas miesto automobilis, ar galingas visureigis. Vėjo nulaužta šaka nesirenka automobilio pagal jo vairuotojo stažą. Staiga užtvindyta gatvė vienodai užlieja tiek vakar nupirktą automoblilį, tiek pirktą prieš dešimt metų.
Žinoma, galimos žalos dydis skiriasi. Šiuolaikinio automobilio panoraminio stogo, LED žibintų, kamerų, radarų ar kitų elektronikos sistemų remontas gali būti labai brangus. „Lietuvos draudimas“ po 2026 m. audros taip pat pažymėjo, kad gamtos jėgų sukeltos transporto žalos atskirais atvejais siekia kelis ar net keliasdešimt tūkstančių eurų.
Tačiau pats faktas, ar automobilis atsidurs po kruša, audros nuverstu medžiu ar staiga pakilusiu vandeniu, yra kur kas mažiau susijęs su jo marke ar vairuotojo įgūdžiais.
Ir būtent todėl gamtos jėgų rizika KASKO draudime tampa vis reikšmingesnė.
Namą audrai ruošiame. O automobilį?
Kai gauname perspėjimą apie artėjančią audrą, dažnas individualaus namo savininkas jau žino, ką reikia padaryti.
Uždarome langus ir duris. Patikriname, ar kieme neliko lengvų daiktų. Suskleidžiame skėčius, pritvirtiname ar sunešame lauko baldus, pasirūpiname batutu. Įvertiname stogo, latakų ir lietvamzdžių būklę. Jei aplink namą yra seni medžiai, atkreipiame dėmesį į pavojingas šakas.
Tai tapo gana įprasta prevencija. Lygiai tokią pačią logiką reikėtų taikyti ir automobiliui.
Jeigu prognozuojamas stiprus vėjas, automobilio nereikėtų palikti po dideliais medžiais, šalia reklaminių konstrukcijų, pastolių ar kitų objektų, kuriuos vėjas gali nuversti arba pakelti.
Jeigu prognozuojama kruša, geriausia apsauga yra stogas – garažas, stoginė, daugiaaukštė ar požeminė automobilių aikštelė.
Jeigu laukiama intensyvios liūties, verta pagalvoti ir apie reljefą. Automobilis, pastatytas žemiausioje kiemo, gatvės ar požeminės aikštelės vietoje, staigaus lietaus metu gali atsidurti vandenyje. Draudikai rekomenduoja esant galimybei rinktis aukštesnę stovėjimo vietą.
Prevencijos principas abiem atvejais tas pats: jeigu apie pavojų žinome iš anksto, turime pasinaudoti galimybe sumažinti riziką.
Apsemta gatvė – žala, kurios dažnai galima išvengti
Viena iš situacijų, kurioje nemažai priklauso nuo paties vairuotojo, yra bandymas važiuoti per vandeniu užlietą kelio ruožą.
Iš automobilio dažnai sunku įvertinti tikrąjį vandens gylį. Be to, nematome, kas yra po vandeniu – danga gali būti išplauta, joje gali būti duobių ar kitų kliūčių.
Dar svarbiau, kad vandeniui patekus į variklį ar automobilio elektros sistemas žala gali būti labai didelė. Jei automobilis vandenyje užgeso, pakartotinis bandymas jį užvesti gali pažeidimus tik padidinti. Todėl saugiausias sprendimas, privažiavus apsemtą ruožą ir nežinant jo gylio, yra ne tikėtis, kad „pravažiuosiu“, o apsisukti.
Tai labai panašu į būsto draudimą: draudimas neatleidžia mūsų nuo pareigos elgtis protingai ir, kai įmanoma, mažinti galimą žalą.
Tačiau nuo visko automobilio neapsaugosime
Prevencija turi ribas.
Galime nepalikti automobilio po medžiu, tačiau negalime tiksliai numatyti, kur praslinks krušos debesis.
Galime pasirinkti aukštesnę stovėjimo vietą, tačiau itin intensyvi liūtis kartais per keliolika minučių užtvindo ir tas gatves ar aikšteles, kuriose anksčiau tokios problemos nebuvo.
Galime automobilį laikyti garaže namuose, bet audra gali užklupti darbo vietoje, prekybos centre ar kelionėje.
O vėjo pakeltas konteineris, pastato konstrukcijos dalis ar nulūžusi visiškai sveikai atrodžiusio medžio šaka yra rizika, kurios automobilio savininkas objektyviai negali kontroliuoti.
Draudimas nėra prevencijos pakaitalas. Jo paskirtis – perimti tą rizikos dalį, kurios pats žmogus kontroliuoti nebegali.
Būtent čia yra KASKO draudimo reikšmė ir prasmė.
Gamtos jėgos KASKO draudime – jau nebe simbolinė rizika
Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas atlyginti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems. Jis nėra skirtas kompensuoti audros, krušos ar užvirtusio medžio padarytą žalą pačiam automobiliui.
Tokios rizikos paprastai yra KASKO draudimo sritis. Vis dėlto, kaip ir visada draudime, svarbu vertinti konkretaus pasiūlymo sąlygas, numatytas rizikas, išskaitas ir išimtis.
Dar prieš keliolika metų automobilio savininkui gamtos jėgų apsauga KASKO polise galėjo atrodyti kaip gana teorinė poliso dalis. Daug svarbiau atrodė eismo įvykis, vagystė, vandalizmas ar stiklo dūžis.
Pastarųjų metų įvykiai verčia šį požiūrį keisti. Kai po vienos audros vienas draudikas registruoja daugiau kaip 200 apgadintų automobilių, o kitas – apie 100 KASKO žalų, gamtos jėgų nebegalime vertinti kaip egzotiško, mažai tikėtino scenarijaus.
Ar didėjanti audrų rizika jau atsispindi KASKO kainoje?
Draudimo bendrovių KASKO tarifų modeliai nėra vieši, todėl būtų netikslu teigti, kad Lietuvos draudikai šiandien automatiškai prideda konkretų „audrų priedą“ prie kiekvieno KASKO poliso.
Tačiau pati draudimo kainodaros logika yra aiški: kai keičiasi rizikos dažnis arba galimų nuostolių dydis, ilgainiui tai turi būti įvertinta ir draudimo kainoje.
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija EIOPA pažymi, kad didėjant fizinei klimato rizikai rizika pagrįstos draudimo įmokos ilgainiui turėtų didėti. EIOPA taip pat ragina draudikus perskaičiuoti gamtinių katastrofų rizikos parametrus, tarp jų – potvynių, vėjo audrų ir krušos rizikas, remdamasi naujesniais klimato duomenimis ir rizikos modeliais.
Tai nereiškia, kad audros vienodai pabrangins kiekvieno automobilio KASKO. Galimos žalos dydžiui didžiulę įtaką turi automobilio vertė, konstrukcija ir remonto kaštai, o draudimo kainą lemia ir daug kitų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas nurodo, kad 2025 m. turto draudimo išmokos sumažėjo dėl palankesnių gamtinių sąlygų. Vieni metai gali būti ramūs, o kitais viena audra per kelias valandas sukurti tūkstančius žalų.
Tačiau galima pagrįstai teigti, kad gamtos jėgos tampa vis svarbesne bendros KASKO rizikos dalimi, kurią draudikai turi vertinti kartu su kitomis žalų priežastimis.
Prieš audrą verta prisiminti ne tik namo stogą
Lietuvoje jau išmokome, kad gavus perspėjimą apie stiprų vėją ar liūtį reikia pasirūpinti namais. Dabar panašiai turėtume pasirūpinti ir automobiliais.
Gavus perspėjimą apie stiprią audrą verta:
- įvertinti, kur stovi automobilis, ir patraukti jį nuo medžių bei nestabilių konstrukcijų;
- esant krušos tikimybei ieškoti garažo, stoginės ar dengtos automobilių aikštelės;
- prognozuojant liūtį vengti žemiausių stovėjimo vietų ir teritorijų, kurios gali būti užlietos;
- audros metu atsisakyti nebūtinos kelionės, o privažiavus apsemtą kelio ruožą nebandyti jo įveikti;
- kartu įvertinti, ar automobilio draudimo apsauga apima gamtos jėgų sukeltą žalą.
Ne visų audros pasekmių galime išvengti. Bet galime sumažinti jų tikimybę ir iš anksto nuspręsti, kokią likusią finansinę riziką esame pasirengę prisiimti patys.
Prieš audrą pasirūpiname, kad būtų uždaryti namų langai ir saugus stogas. Vis dažniau verta tuo pačiu metu pažvelgti ir pro tą langą – kur stovi mūsų automobilis.
Marius Jundulas
- Taip pat skaitykite
Vairuotojai privalės atskleisti ar privatus automobilis bus naudojamas ūkinei veiklai
Nuo 2026 m. privačių automobilių savininkai, sudarydami TPVCAPD sutartį, privalės patvirtinti, kad nenaudos transporto priemonę ūkinei veiklai.
Kalėdinės eglutės ir namų puošybos priešgaisrinio saugumo rekomendacijos
Ugniagesiai kasmet sulaukia iškvietimų dėl kibirkščiuojančių ar užsidegusių girliandų, liepsnojančių vainikų ar nuo žvakių įsiplieskusių gaisrų. Todėl būtina laikytis priešgaisrinės saugos patarimų.
Norite įsigyti kelionių draudimą būdami jau išvykę už Lietuvos ribų? Yra svarbių niuansų
Kelionių draudimo sutarties įsigaliojimas paprastai yra aiškus – pasirinkote sutarties pradžią, sumokėjote įmoką ir apsauga pradeda galioti. Tačiau situacija tampa gerokai sudėtingesnė, kai sutartis sudaroma
Keliaujant į Sakartvelą nuo 2026 m. kelionių draudimas tampa privalomu
Remiantis Sakartvelo (Gruzija) turizmo įstatymu, kelionės medicininių išlaidų draudimas tampa privalomu visiems į šalį atvykstantiems užsienio turistams.
Naujas mokestis – ar brangs draudimas nuo 2026 m.? Ką svarbu žinoti gyventojams?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. visos ne gyvybės draudimo bendrovės, veikiančios Lietuvoje, turės mokėti 10% saugumo įnašo mokestį nuo draudimo įmokų sumos
Susidūrėte su meška – kas kompensuos nuostolius?
Lietuvoje sugrįžo gyventi meškos. Jos, regis, pradėjo domėtis ne tik medumi, bet ir laksto miestų gatvėmis bei gyventojų kiemais. Tad ką gi daryti, jei