Kai kelionė virsta iššūkiu: medicininė evakuacija ir repatriacija

Kelionės suteikia laisvės ir atradimo pojūtį, tačiau kartu – ir riziką. Nelaimės atvejais užsienyje keliautojui tenka ne tik išgyventi stresą, bet ir spręsti, kaip gauti pagalbą, kai ligoninė ar gydytojas – už tūkstančių kilometrų nuo namų. Tokiose situacijose svarbiausią vaidmenį atlieka medicininė evakuacija ir repatriacija – procesai, apie kuriuos dažnas keliautojas nė nesusimąsto iki tol, kol jų neprireikia.

Medicininė evakuacija – tai organizuotas paciento pervežimas iš įvykio vietos ar vietinės gydymo įstaigos į aukštesnio lygio ligoninę arba į savo šalį. Tuo tarpu repatriacija – paciento ar, mirties atveju, palaikų pargabenimas į nuolatinę gyvenamąją vietą.

OPS International vadovė Daiva Meškauskienė paaiškina, kad šios sąvokos dažnai painiojamos: evakuacija nuo įvykio vietos iki artimiausios gydymo įstaigos gali atrodyti paprasta, bet realybėje ji gali kainuoti penkiaženkles sumas – ypač jei reikia sraigtasparnio kalnuose ar specialios įrangos atokiose vietovėse. Tuo tarpu repatriacija, kai pacientas ar palaikai gabenami į gimtąją šalį, gali kainuoti net iki 300 tūkst. eurų.

Ji primena, kad labai svarbu iš anksto pasidomėti, ar pasirinktas draudimo produktas galioja kalnuose, jūroje, neapgyvendintose vietovėse ar važiuojant motociklu, dviračiu ar motoroleriu. Skirtingi draudikai šias rizikas vertina skirtingai, o kai kurios veiklos gali būti priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių.

Dažniausiai medicininės evakuacijos prireikia po rimtų traumų ar staigių sveikatos sutrikimų:

• Kalnų traumos. Slidinėjant Italijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, taip pat kopiant Himalajuose ar Alpėse, dažni lūžiai, stuburo ir galvos traumos.
• Infekcijos ir ligos egzotinėse šalyse. Tailande, Egipte ar Afrikos valstybėse keliautojai neretai susiduria su apsinuodijimais, virusais ar tropinėmis infekcijomis.
• Avarijos ir širdies sutrikimai. Sunkių sužalojimų ar infarkto atveju gali prireikti repatriacijos į Lietuvą.

„Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių renkasi žygius Himalajuose. 3–4 tūkstančių metrų aukštis ne vienam tampa rimtu išbandymu – dėl oro stygiaus kyla sveikatos problemų. Evakuacija sraigtasparniu iš tokių vietų kainuoja nuo 8 iki 22 tūkstančių eurų“, – sako D. Meškauskienė.

Ji pabrėžia, kad evakuacija apmokama tik tada, kai yra medicininė priežastis – t. y. sutrikusi sveikata. Pasitaiko, kad keliautojai prašo sraigtasparnio, nes pasiklydo ar pavargo, tačiau tai nėra draudžiamasis įvykis.

Pasak Daivos Meškauskienės, sudėtingiausi atvejai susiję su repatriacija, kai pacientą reikia parskraidinti iš tolimų žemynų.

„Kai paciento būklė sudėtinga, prireikia ne tik gydytojo palydos – kartais būtinas specializuotas lėktuvas su reanimacijos skyriumi lėktuvo viduje. Tokia repatriacija gali kainuoti kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Vienas brangiausių mūsų organizuotų atvejų – paciento pargabenimas iš Australijos, kainavęs 249 tūkstančius eurų.“

Organizavimas reikalauja tikslaus koordinavimo: derinamos gydymo įstaigos abiejose šalyse, leidimai skrydžiui, pacientų pervežimas oro uostų teritorijose, o vietinė ligoninė Lietuvoje turi būti pasiruošusi jį priimti. Visa tai – laikantis griežtų medicininių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

Evakuacija iš Europos kalnų gali kainuoti 5 000–15 000 eurų, repatriacija iš Azijos ar Amerikos – 50 000–250 000 eurų, ypatingais atvejais net iki 300 000 eurų. Palaikų pargabenimas paprastai kainuoja 3 000–10 000 eurų, tačiau įskaičiavus dokumentų tvarkymą ir transportą suma gali padidėti kelis kartus.

„Rekomenduočiau prieš kelionę įsivertinti planuojamas veiklas, šalies infrastruktūrą ir pasidomėti Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis. Kuo toliau keliaujate nuo civilizacijos, tuo didesnį limitą verta pasirinkti draudimo sumai“, – pataria D. Meškauskienė.

„Man ramu“ draudimo platformos vadovas Marius Jundulas sako, kad keliautojams svarbiausia įvertinti ne tik kelionės kryptį, bet ir planuojamas veiklas.

„Draudimas turi atitikti realias jūsų kelionės aplinkybes. Jei būsite kalnuose virš 3000 metrų, užsiimsite slidinėjimu, nardymu ar važinėsite motociklu – būtina įsitikinti, kad šios veiklos įtrauktos į draudimo apsaugą. Kai kurios polisų versijos tokių rizikų neapima, todėl skaityti taisykles būtina.“

M. Jundulas taip pat primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) neapima nei medicininės evakuacijos, nei repatriacijos išlaidų. Kelionių draudimo polise šios paslaugos įtrauktos į medicininių išlaidų dalį, todėl nelaimės atveju pagalba gali būti suteikta greitai, centralizuotai ir be papildomo finansinio krūvio keliautojui.

Medicininė evakuacija ir repatriacija – tai ne teorinės sąvokos iš draudimo taisyklių, o realūs procesai, kurių dėka kasmet šimtai žmonių saugiai grįžta namo. Tarp jų gali atsidurti bet kuris iš mūsų – todėl verta pasirūpinti, kad, jei prireiktų, visa pagalbos sistema veiktų sklandžiai.

Kaip sako Daiva Meškauskienė: „Mūsų darbe daug technikos, skrydžių planavimo ir dokumentų, bet svarbiausia – žmonės. Kai po ilgo kelio pacientas pagaliau pasiekia namus, visi skaičiai tampa antraeiliai.“

OPS International – viena didžiausių asistavimo (pagalbos kelyje ir užsienyje) kompanijų Lietuvoje, jau beveik 30 metų teikianti pagalbos organizavimo paslaugas draudimo bendrovėms ir kelionių draudimo klientams. Bendrovės komanda 24 valandas per parą koordinuoja pagalbą keliautojams visame pasaulyje – nuo gydymo įstaigos parinkimo iki medicininės evakuacijos ar repatriacijos proceso valdymo. OPS International yra tarptautinių asistavimo tinklų narė ir bendradarbiauja su partneriais daugiau nei 150 šalių.